Titulinis>Naujienos>Klastingasis ŽIV: apie ligą žino tik kas antras infekuotas pacientas

Klastingasis ŽIV: apie ligą žino tik kas antras infekuotas pacientas

2016-11-30
Nors su žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) aktyviai kovojama jau daug metų, ši infekcija išlieka viena opiausių sveikatos problemų visame pasaulyje. Klastinga liga yra pasiglemžusi ne vieną milijoną gyvybių, o neraminančios specialistų prielaidos teigia, kad apie ŽIV diagnozę žino vos kas antras infekuotas pacientas.

Didžiausias pavojus – pirmaisiais mėnesiais

Labiausiai paplitęs Afrikos žemyne, žmogaus imunodeficito virusas kankina ne vieną europietį, jauną ar pagyvenusį asmenį, nepriklausomai nuo lyties, išsilavinimo ar kitų faktorių. O ir nustatyti ŽIV simptomus ganėtinai sudėtinga: jie skiriasi pagal ligos stadijas ar infekcijas. Pirmosiomis savaitėmis infekuotas žmogus gali nejusti jokių simptomų arba jie gali slėptis už paprasto galvos skausmo ar karščiavimo.

Kadangi ŽIV palaipsniui silpnina imuninę sistemą, virusą gali išduoti kiti požymiai: limfmazgių pabrinkimas, svorio kritimas, karščiavimas, viduriavimas ar kosulys. Tyliai užmerkus akis ir tai ignoruojant, kartu su ŽIV gali išsivystyti ir kitos sunkios ligos.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad didžiausias pavojus ŽIV apsikrėtusiųjų tyko pirmaisiais ligos mėnesiais, kuomet jie yra labiausiai imlūs infekcijoms, o daugelis net nenutuokia apie juos užpuolusią ligą, kol ji neišsivysto į kitas stadijas.

Būtent nežinojimas apie ligą kelia didžiausią nerimą. Manoma, kad net 54 procentai ŽIV infekuotų asmenų net nenutuokia apie juos užpuolusį virusą. 2014 metų duomenimis, tik apytiksliai 150 mln. vaikų ir suaugusiųjų, gaunančių mažas ar vidutines pajamas, turėjo galimybę pasitikrinti dėl imunodeficito viruso.

Nors Europoje reguliariai organizuojamos ŽIV ir hepatito ištyrimo savaitės, skaičiuojama, kad būtent čia šiuo metu yra virš 1 mln. žmonių, nė nenumanančių apie juos prigriebusį virusą. Taip jie ne tik atitolina ligos gydymo pradžią, bet ir padidina šansus ją perduoti kitiems asmenims.

Tikisi sumažinti sergančiųjų skaičių

Nors vaistai ŽIV išgydymui dar vis nėra sukurti, tačiau net ir šia liga apsikrėtę žmonės gali mėgautis beveik sveiku ir pilnaverčiu gyvenimu. Antiretrovirusiniai vaistai (ARV) gali kontroliuoti ŽIV vystymąsi ir sustabdyti jo perdavimą kitiems žmonėms. Ypač didelis progresas pasiektas sustabdant ar iš vis pašalinant viruso perdavimą tarp motinų ir jų vaikų. Vien 2015-aisiais beveik 8 iš 10-ies nėščių moterų (1,1 mln.), kurioms diagnozuotas ŽIV, buvo suteiktas gydymas ARV vaistais. Iki tų pačių metų pabaigos tokios terapijos iš viso sulaukė 17 mln. infekuotų žmonių.

Nepaisant to, kad šiuo metu pasaulyje yra virš 36 mln. ŽIV sergančių žmonių, o beveik tiek pat dėl šios ligos prarado gyvybes, pastaruoju metu pastebima viruso mastų mažėjimo tendencija. PSO duomenimis, 2000-2015 metais naujų susirgimų ŽIV sumažėjo 35%, o su AIDS susijusių mirčių – 28%. Plečiant antiretrovirusinės terapijos (ART) gydymą bei ŽIV prevenciją, iki 2030 metų tikimasi išvengti dar 21 mln. su AIDS susijusių mirčių ir 28 mln. naujų infekcijų.

Taip pat siekiama, kad iki 2020 metų 90% ŽIV sergančių europiečių žinotų apie savo būklę, sulauktų antiretrovirusinio gydymo terapijos bei turėtų galimybę nuslopinti ŽIV vystymąsi.

Nuo ŽIV nepabėga ir įžymybės

Tai, kad nuo imunodeficito viruso nėra apsaugotas niekas, patvirtina ilgas infekuotų žmonių sąrašas. Bene garsiausias ŽIV sirgęs žmogus – legendinės britų roko grupės „Queen“ vokalistas Fredis Merkuris. Tiesa, šimtatūkstantines minias į koncertus pritraukdavęs dainininkas ilgą laiką slėpė savo diagnozę ir nors gandai apie ją sklandė gan ilgai, F. Merkuris apie savo situaciją oficialiai prisipažino likus tik kelioms dienoms iki savo gyvenimo pabaigos.

Kita ŽIV supančiota garsenybė – krepšinio virtuozas ir penkiskart NBA čempionas Ervinas „Magic“ Johnsonas. Amerikietis apie savo ligą prasitarė 1991 metais. Nors tuo metu sulaukdavo nemažai neapykantos ar net išpuolių iš fanų ar kitų krepšininkų, jis toliau sėkmingai tęsė savo karjerą. Ilgainiui sportininkas tapo kovos prieš ŽIV ir AIDS aktyvistu bei savotišku simboliu.

Apie įgytą imunodeficito virusą viešai prasitarė ir buvusio Pietų Afrikos prezidento Nelsono Mandelos sūnus Makgathas, taip pat praeityje didelio populiarumo sulaukęs aktorius Čarlis Sheen‘as, o britas Krisas Smithas tapo pirmuoju į parlamentą patekusiu politiku, kuris paskelbė sergąs ŽIV.

Būtina diagnostika

Nors sergant ŽIV galima gyventi ne vienerius metus, tam reikalinga laiku atlikta viruso diagnozė. Todėl neverta laukti net ir kilus menkiausiems įtarimams bei pasitikrinti dėl galimo apsikrėtimo imunodeficito virusu.

Tam reikalui amerikiečių kompanija „Cepheid” kiek anksčiau medicinos pasauliui pristatė novatorišką Xpert HIV-1 tyrimą, kuris yra ne tik skirtas ankstyvai viruso diagnozei, bet ir jo vystymosi stebėjimui. Tyrimo rezultatai pateikiami per mažiau nei dvi valandas ir prilygsta valstybinio lygmens laboratorijos atliekamiems tyrimams, nors pats tyrimas gali būti atliekamas tiesiog šalia paciento.

Xpert HIV-1 yra kokybinis molekulinis tyrimas pilnam kraujui ar išdžiovinto kraujo lašui, o ŽIV infekcijos aptinkamos iki 7-10 dienų prieš serokonversiją. Toks tyrimo spartumas itin palengvina klinikinių sprendimų priėmimą, o taip pat suteikia galimybę nedelsiant imtis gydymo.

Pasitelkus šį paprastą, bet veiksmingą tyrimą galima laiku pritaikyti tinkamiausią gydymą ŽIV infekuotam pacientui. Teirautis tyrimo galima artimiausioje gydymo įstaigoje.

Galima pasitikrinti ir nemokamai

Yra ir kita paprasta bei tiksli galimybė išsitirti nuo ŽIV – tapti kraujo donoru. Nacionalinis kraujo centras kiekvieną donoru norintį tapti asmenį nemokamai patikrina tiek nuo imunodeficito viruso, tiek ir nuo hepatito B ir C, tad taip galima padaryti ne tik gerą darbą, bet ir pasitikrinti savo sveikatą.

Tiesa, net ir čia prireiks specialaus pasiruošimo. Norintieji tapti kraujo donoru donacijos dieną turėtų būti nerūkę, išvakarėse nevartoję svaigiųjų gėrimų, nevalgę aštrių, riebių ar sunkiai virškinamų maisto produktų. Taip pat,  prieš tampant kraujo donoru, patartina ne tik sočiai papusryčiauti, bet ir vartoti daug skysčių, gerai pailsėti.

Nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV bei hepatito B ir C galima didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.